Vienas iš dažnesnių atvejų, kuomet Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai yra paduodamas skundas, yra tuomet, kai skolininkas sužino iš skolų išieškojimo įmonės, kad kreditorius (išieškotojas) jo atžvilgiu pasikeitė. Tada paprastai kyla nemažas pasipiktinimas ir dažnu atveju bandoma remtis tuo, jog naujasis kreditorius jo duomenis valdo neteisėtai, pažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimus, kadangi nebuvo gautas pačio skolininko sutikimas dėl jo duomenų valdymo bei perdavimo. Tačiau ar tikrai šio sutikimo reikia?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę BE SKOLININKO SUTIKIMO perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi, kaip matoma, pradiniam kreditoriui, perleidžiant jo turimą reikalavimą naujam kreditoriui, neprivalu dėl to gauti skolininko sutikimą, pakanką jį informuoti apie šio veiksmo atlikimą.
Išvadoje paminėčiau tai, jog dažniausiai pats skolos perleidimo faktas būna atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi paprastai skolų išieškojimo įmonės tinkamai visą šį procesą dokumentuojasi bei apie tai praneša pačiam skolininkui (būna žinoma ir išimčių), tačiau šioje situacijoje būtų galima pažvelgti į šį klausimą ir kiek per kitą prizmę, o būtent – ar duomenų valdytojas nevaldo perteklinio Jūsų asmens duomenų kiekio? BDAR įpareigoja duomenų valdytoją nerinkti perteklinių savo klientų duomenų (duomenų kiekio mažinimo principas), jų galima rinkti tik tiek, kiek yra būtina, kad būtų galima tinkamai suteikti paslaugas ar atlikti kitą veiksmą, dėl kurio šie duomenys ir buvo surinkti. Todėl Jūs visuomet turite teisę kreiptis į duomenų valdytoją bei sužinoti, kokius Jūsų duomenis jis valdo, o esant šių duomenų pertekliui, galima prašyti šiuos perteklinius duomenis sunaikinti (ištrinti). Nesutikimo atveju, visuomet dėl to galite kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.