Kaip jau daugumai žinoma, 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo buvo sugriežtinta atsakomybė už netinkamą duomenų tvarkymą tiek duomenų valdytojams, kurie patys nusistato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, kuriomis šie duomenys bus tvarkomi, tiek duomenų tvarkytojams, kurie turi tvarkyti asmens duomenis vadovaudamiesi duomenų valdytojo nurodymais.

Dažnai daugumai kyla klausimas dėl vaizdo kamerų – kokia apimtimi galima jas naudoti teisėtai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei neužsitraukiant atsakomybės pagal BDAR Reglamente apie tai nėra aiškiai rašoma, todėl atsakymai slepiasi teismų praktikoje bei giluminėje BDAR analizėje
Po BDAR įsigaliojimo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) nagrinėjo skundą, kuriame jį pateikęs asmuo nurodė, kad jo kaimynas yra pasistatęs vaizdo kamerą, nukreiptą tiek į jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją, tiek į viešą erdvę (gatvę), tiek šis vaizdo stebėjimas apėmė ir dalį skundą pateikusio asmens privačios teritorijos.

Kadangi šis vaizdo stebėjimas buvo vykdomas ne tik išimtinai kamerą pasistačiusio asmens privačioje teritorijoje, todėl, pasak VDAI, filmavimą vykdžiusio asmens veiksmai nepakliūna po BDAR išimtimi (BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktas – „užsiėmimas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla“) ir šiam asmeniui BDAR yra taikomas, taip pat ir visos iš jo kylančios pareigos.

Šiuo atveju filmavimą vykdęs asmuo atsipirko nurodymu nutraukti neteisėtą vaizdo stebėjimą, kiek jisai apėmė ne jo privačią teritoriją (gatvę bei kaimyno teritorijos dalį). Tačiau šioje situacijoje įdomu tai, jog VDAI pripažino, jog filmavimą vykdęs fizinis asmuo (ne verslininkas) pažeidė BDAR (šis teisės aktas orientuotas į verslo subjektus, kadangi ne verslininkai paprastai pakliūna po aukščiau nurodyta BDAR išimtimi (BDAR 2 straipsnio 2 dalis c punktas)), kas atitinkamai reiškia, jog šiam fiziniam asmeniui galėjo būti taikomos ir BDAR numatytos baudos (baudų ribos yra nuo 1 euro iki 20 milijonų eurų, o konkretų dydį jau nustato VDAI).

Išvadoje paminėtina tai, kad kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kuris nori įsirengti vaizdo kameras su tikslu apsaugoti savo asmeninį ar įmonės turtą, privalo tai daryti laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o būtent:

  • jeigu vaizdo stebėjimą vykdys verslu užsiimantis subjektas, jam privalu pasirengti vaizdo stebėjimo taisykles. Fiziniam asmeniui, kuris vaizdo stebėjimą vykdo tik jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, šių taisyklių turėti nereikia, kadangi jam BDAR nėra taikomas (jeigu nėra vykdoma jokia komercinė veikla);
  • jeigu verslu užsiimantis subjektas vaizdo stebėjimą vykdys ne tik jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje arba, jeigu kartu su vaizdo stebėjimu bus įrašinėjamas ir garsas, tuomet yra privalu atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (bet kuriuo iš paminėtų atveju);
  • visais atvejais, jeigu yra vykdomas vaizdo stebėjimas, privaloma naudoti informacinius lipdukus arba lenteles, kurios informuotų visus asmenis, galinčius patekti į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Taigi, svarbu ne tik teisingai parinkti kamerų stebėjimo lauką, kad jis būtų nustatytas nepažeidžiant BDAR įtvirtintų principų, tačiau ir viską dokumentuoti bei naudoti informacinius pranešimus, kitu atveju, pas Jus užsukus VDAI, galima gauti ir baudą.